Augalų kenkėjai

Jeigu norite surasti konkrečio augalo kenkėjus, naudokitės CTRL+F paieška įvedę augalo pavadinimą.

Kenkejas: Obuolinis vaisėdis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Sėklavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Drugių išskleisti sparnai 15-19 mm. Priekiniai sparnai – tamsiai pilki su skersinėmis banguotomis linijomis ir ryškia rausvai ruda blizgančia dėme. Užpakaliniai sparnai - šviesiai rudi. Vikšras 12-18 mm rausvai gelsvas.
Pažeidimo požymiai: Vaisėdžio vikšrai vaisių viduje graužia landas. Landos gali būti išgraužtos iki sėklalizdžio ir sunaikintos sėklos. Pažeistų vaisių išorėje matyti apvali anga, užkimšta voratinkliais sulipdytų vaisiaus smulkių trupinių.

Palankios plisti sąlygos: Obuolinio vaisėdžio vystymuisi ir žalingumui didelę įtaką turi oro temperatūra. Drugiai skraido vakarais nuo 21 iki 23 val. Lietuvos sąlygomis, vaisėdžio patelės gali dėti kiaušinėlius ir toliau vystytis, jei oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 16oC. Jei temperatūra žemesnė, kenkėjai nustoja vystytis ir obuolių derliui žalos nepadaro. Kenkėjai ypač daug žalos padaro, kai obelys mažai dera.Žiemoja voratinkliniuose kokonuose po kamieno žievės atplaišomis, prie kamieno žemės paviršiujePatelės kiaušinius deda ant viršutinės lapų pusės, kartais ant vaisių. Kai vaisiai pasiekia graikiško riešuto dydį, išsirita vikšrai ir jie graužiasi į obuolį. Vienas vikšras gali pažeisti 2-3 vaisius. Vikšras išgraužia landą iki sėklalizdžio, pažeidžia sėklas; kita landa išsigraužia į vaisiaus paviršių ir ropoja ant kito vaisiaus ir kenkia toliau. Paprastai Lietuvoje būna viena generacija, bet pastaraisiais metais dažnai fiksuojama antra dalinė generacija, o 2011 m. antroji generacija buvo pilna.

Žalingumo riba: Obelų rožinio pumpuro (57-59 BBCH) tarpsniu sode pakabinti 4 feromonines gaudykles ir tikrinti jas kas dvi dienas. Žalingumo riba: vienoje gaudyklėje rasta vidutiniškai 20 vaisėdžio suaugėlių.2. Nuo gegužės mėn. pabaigos iki rugpjūčio mėn. pabaigos pakabinti feromonines gaudykles, tikrinti 2–3 kartus per savaitę. Pasižymėti drugių kiekį ir juos pašalinti iš gaudyklės. Žalingumo riba vidutiniškai 5 drugiai per parą /gaudyklei.3. Nuo birželio mėn. vidurio iki rugpjūčio mėn. pabaigos kas 2 savaites apžiūrėti 500 vaisių užuomazgų (ant 25 medžių po 20 vaisių). Žalingumo riba - iš 100 užuomazgų 1–2 šviežiai pažeistos.4. Nuimant derlių apžiūrėti 300 vaisių. Žalingumo riba – jei iš 300 vaisių 1 proc. yra pažeistų, tai apsauga kitais metais būtina.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai
Feromoninės gaudyklės. Prognozavimo modeliai.

Kokius augalus pažeidžia?
Obelų, rečiau kriaušių vaisius.

Atsparumo valdymas
Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kenkejas: Obelinis žiedgraužis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Sėklavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Vabalas 3-5 mm ilgio tamsiai rudas, ovalus, išgaubtas, turi ilgą ploną straublelį. Vabalo skydelis apaugęs tankiais baltais plaukeliais. Lerva 6 mm ilgio, balsvai gelsva, be kojų, su maža rausva galva. Lėliukė gelsva.
Pažeidimo požymiai: pumpurais besimaitindami peržiemoję vabalai išgraužia 0,5-1,5 mm skersmens duobutes, kurios paruduoja. Žiedlapiams krintant, pažeisti žiedai nustoja vystytis, neišsiskleidžia, ruduoja ir džiūsta. Vėliau pažeistų žiedų šonuose matyti apvalios skylutės. Lervos ir lėliukės vystosi pažeistuose, neišsiskleidusiuose ir sudžiūvusiuose žieduose.

Palankios plisti sąlygos: Masiškai jiems išplisti yra palankesnės sąlygos dideliuose pramoniniuose, blogiau prižiūrimuose soduose. Žiedgraužiai ypač daug žalos padaro, kai obelys žydi silpnai ar net labai silpnai.Po žiemos obelinis žiedgraužis išlenda orams atšilus iki 9°C, apie balandžio 18±3 d. Kylant vidutinei paros oro temperatūrai, vabalų sparčiai gausėja ir daugiausiai jų būna praėjus 10 d. Kaip tik tuo metu žiedgraužiai pradeda dėti kiaušinėlius į žiedpumpurius.

Žalingumo riba: Vabalų pasirodymą iš žiemojimo vietų ar kada jie pradeda dėti kiaušinėlius galima nustatyti keliais būdais: 1. Vaismedžių kratymas. Kratymą reikia pradėti balandžio viduryje. Kratoma kasdien ant polietileno plėvelės. Žalingumo riba - jeigu nuo 35 šakų nukratoma 5–10 vabalų, reikia naudoti insekticidus.2. Pagal obelų augimo tarpsnius. Optimaliausias insekticidų purškimo laikas pažaliavus trečdaliui ar dviem trečdaliams (bet ne daugiau) pumpuro ir kai ant vaismedžio tokių pumpurų būna dauguma (07-09 BBCH). Kaip tik tuo metu vabalai dar nebūna pradėję dėti kiaušinėlių, jų būna gausiausiai ir tuo metu jų kontrolė yra efektyviausia.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Insekticidus nuo žiedgraužių panaudoti laikotarpiu nuo vabalų pasirodymo pradžios (balandžio 18±3 d.) iki kol jie pradeda dėti kiaušinėlius (balandžio 26±4 d.).

Kokius augalus pažeidžia? Obelų, rečiau kriaušių pumpurus, žiedus.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kenkejas: Tinklasparnis lapsukis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Sėklavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Drugių iškleisti sparnai yra 15-22 mm ilgio. Priekiniai sparnai rusvai pilkai geltoni, su tamsiu tinkleliu, pamatinė dalis atskirta tamsia vingiuota linija, o vidurinė skersinė juosta ties viduriu įsmaugta. Užpakaliniai sparnai - balsvai rudai pilki. Žali vikšrai, 12-16 mm ilgio, skeletuoja sutrauktus voratinkliais lapelius ir žiedpumpurius. Lėliukėmis virsta obe­lų žydėjimo pabaigoje kenkimo vietoje. Jos — žalsvai ru­dos, tamsesne nugarėle, pilvelio gale turi 8 kabliškus šerelius.
Pažeidimo požymiai: obelų žaliojo kūgio tarpsniu tamsiai žali, geltona galva ir gelsvai rudu priešnugarėlės skydu lapsukio vikšrai sulenda į pumpurus ir išėda jų vidų. Kai pumpurai išsiskleidžia, vikšrai ropoja ant žiedų ir sutraukia voratinkliais lapelius bei žiedpumpurius.

Palankios plisti sąlygos: Kenkėjai plinta kasmet. Lapsukiams yra palankesnės sąlygos vystytis, kai drugių skraidymo metu oro temperatūra yra aukštesnė.Drugiai pradeda skraidyti po dviejų savaičių nuo žydėjimo ir skraido 3-4 savaites. Po pumpurų žvyneliais, lapų pažastyse, žievės įdubose žie­moja vikšrai. Pavasarį pažeidžia pumpurus, todėl jie dažnai neišsiskleidžia ir išdžiūsta. Patelės kiaušinius deda ant lapų plokščiomis čerpiškomis krūvelėmis ir padengia gelsva mase. Išsiritę vikšrai minta lapais ir vaisiais — išgraužia juose gilokas duobutes. Po 30 dienų vikšrai virsta lėliukėmis. II generacijos tinklasparnio lapsukio drugiai pradeda skraidyti liepos pradžioje ir skraido 5—6 savaites.

Žalingumo riba: Žalingumas įvertinamas krintant žiedlapiams (67 BBCH). Apžiūrima 200 lapų skrotelių (nuo 20 vaismedžių po 10). Žalingumo riba - daugiau kaip 5 % pažeistų lapų skrotelių.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Feromoninės gaudyklės. Insekticidus nuo lapsukių purkšti žiedpumpurių rausvėjimo tarpsniu.

Kokius augalus pažeidžia? Obelis, kriaušes, slyvas, vyšnias, serbentus, avietes.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kenkejas: Rožinis lapsukis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Sėklavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Drugių išskleisti sparnai yra 14-22 mm ilgio. Priekiniai sparnai nuo geltonos iki tamsiai rudos spalvos, gausiai išmarginti rudomis banguotomis skersinėmis linijomis ir dėmėmis, užpakaliniai sparnai pilkšvai rudi, gelsva viršūne. Vikšrai 7-20 mm ilgio, žali su ruda galva ir rudu ar juodu priešnugarėlės skydu.
Pažeidimo požymiai: vikšrai skeletuoja lapus, išėda juose apvalias skyles, gadina žiedų ir žiedpumpurių vainiklapius, kuokelius ir piesteles. Visa žiedų skrotelė voratinkliais sutraukta į kuokštą; apgraužti ir vainiklapiai, ir vidinės dalys. Iš vieno ar keleto lapų padaryta tūtelė; jos viduje yra gana judrus, baikštus vikšras, o jaunuose vaisiuose išgraužia netaisyklingos formos duobutes.

Palankios plisti sąlygos: Kenkėjai plinta kasmet. Lapsukiams yra palankesnės sąlygos vystytis, kai drugių skraidymo metu oro temperatūra yra aukštesnė. Birželio II pusėje, vakarais pradeda skraidyti drugiai ir skraido iki rugpjūčio pabaigos. Patelės po 1-3 dienų nuo skraidymo pradžios pradeda dėti kiaušinius. Padeda iki 250 kiaušinių. Generacija -vienų metų. Ant vaismedžių kamieno ir šakų čerpiškomis krūvelėmis žiemoja rožinio lapsukio kiaušiniai>. Jie apskriti, skyde­lių formos, tik padėti žalsvi, vėliau pilkšvėja ir susilieja su obelų žieve. Vikšrai išsirita žydint kaulavaisiniams. Lėliukėmis virsta po 25—40 dienų tarp pusiau nugraužtų ir susuktų lapų. Jos 9-13 mm ilgio, iš pradžių žalios, vėliau paruduoja.

Žalingumo riba: Nuo birželio mėn. vidurio iki rugpjūčio mėn. pabaigos, atsiradus vikšrų, kas dvi savaites apžiūrėti po 20 ūglių ant 20 vaismedžių (iš viso 400). Žalingumo riba - iš 400 ūglių 10–12 apniktų.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Feromoninės gaudyklės. Insekticidais purkšti prieš žydėjimą, žaliojo kūgio tarpsniu ir tučtuojau po žydėjimo.

Kokius augalus pažeidžia? Obelis, kriaušes, slyvas, vyšnias, serbentus, avietes.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kenkejas: Obuolinis pjūklelis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Sėklavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Suaugėliai pjūkleliai panašūs į muses, 6-7 mm ilgio su juodai ruda galva. Šie vabzdžiai yra plėviasparniai, kaip ir vapsvos bei bitės, tačiau priskiriami kitam pobūriui. Lervos 12-15 mm ilgio gelsvos su ruda galva. Jos turi 3 poras krūtinės ir 7 poras pilvelio kojų.
Pažeidimo požymiai: Lervos vaisių užuomazgų viduje sėklalizdžio link graužia landas. Pažeistų užuomazgų ar vaisių išorėje matyti apvali anga, užkimšta šlapia mase. Pažeistos užuomazgos nubyra, o jeigu nenubyra, auga deformuotos, jų išorėje matyti kaspino formos randai.

Palankios plisti sąlygos: Pjūkleliai kenkia kasmet, tačiau masiškai paplinta tik kai kuriais metais. Labai žalingi, kai obelys mažai dera; kai šalia yra sodai, kuriuose jie jau yra paplitę; kai dirvoje yra pakankamai drėgmės vasaros metu; kai užsitęsia obelų žydėjimas.

Žalingumo riba: Nuo rožinio pumpuro tarpsnio iki žydėjimo pabaigos pakabinti lipnias gaudykles suaugėliams, tikrinti kas dvi savaites. Žalingumo riba - ant vienos gaudyklės rasta vidutiniškai 20–25 kenkėjai.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Feromoninės gaudyklės. Insekticidais purkšti prieš žydėjimą ir po obelų žydėjimo.

Kokius augalus pažeidžia? Obuolių užuomazgas ar mažus vaisius.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kenkejas: Obelinė blakutė

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Sėklavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Obelinė blakutė 3,4-3,7 mm dydžio, galva ir krūtinėlė gelsvai žalios, patelių pilvelis pirmoje vasaros pusėje gelsvai žalsvas, rudenį – rausvas su tamsesnėmis juostelėmis. Patinai gelsvi su oranžinėmis išilginėmis juostelėmis. Sparnai suskliaudžiami stogeliu, permatomi, daug ilgesnį už kūną. Gali šokinėti ir skraidyti. Blakučių nimfos melsvai žalios, o suaugusios gelsvai žalios, 3,5 mm ilgio. Kiaušiniai 0,4 mm ilgio, pailgai ovalūs, gelsvi.Pažeidimo požymiai Lervos bei nimfos iš besiskleidžiančių pumpurų, žiedpumpurių, žiedų ar vaisių užuomazgų, o suaugusios ir iš lapų čiulpia sultis. Pažeidimo vietose būna saldžių, lipnių kenkėjo išskyrų. Labai pažeisti lapeliai nebeauga, susisuka, išblykšta ir nudžiūsta, o žiedpumpuriai, žiedai ir užuomazgos nubyra. skrotelių lapus, pumpurus, žiedpumpurius.

Palankios plisti sąlygos: Palankios žiemoti sąlygos, kai vidutinė oro temperatūra kenkėjų žiemojimo metu yra didesnė už daugiametę vidutinę. Žaliojo kūgio tarpsniu išsirita plokščios oranžinės, vėliau gelsvėjančios lervos. Prieš žydėjimą jos virsta dar žalingesnėmis nimfomis, o obelims žydint pasirodo suaugusios blakutės. Obelims peržydėjus, blakutės toliau gyvena ant žolių o rugpjūčio mėn. sugrįžta ant obelų. Per metus išsivysto viena generacija.

Žalingumo riba: Pumpurų brinkimo tarpsniu arba pasirodžius pirmiesiems lapams. Ant 5 vaismedžių apžiūrėti po 10 žiedpumpurių arba lapų skrotelių. Žalingumo riba - iš 50-ies skrotelių 15 pažeistų.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Insekticidais purkšti prieš žydėjimą ir po obelų žydėjimo.

Kokius augalus pažeidžia? Obelis, rečiau kitus vaismedžius.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kenkejas: Žaliasis obelinis amaras

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Sėklavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Žaliasis amaras – žalios spalvos, iki 1,5 – 2 mm ilgio, gležni vabzdžiai. Sifonai juodos, galva rudos ar gelsvai žalsvos spalvos. Telkiasi gausiomis kolonijomis ant jaunų ūglių. Kiaušiniai juodi, blizgantys, pailgai ovališki apie 0,5 mm ilgi. Lervos rusvai žalsvos, raudonomis akimis.
Pažeidimo požymiai: Amarai čiulpia jaunų ūglių, skrotelių lapus, pumpurus, žiedpumpurius. Iščiulpti ūgliai išsikraipo, sutrinka jų augimas, lapai susiraukšlėja ir susisuka, dažnai tampa juosvi, nes ant lipnių amarų išskyrų įsiveisia juodligės grybai.

Palankios plisti sąlygos: Žiemoja amarų kiaušiniai ant šakelių ir pirmamečių ūglių, prie pumpurų. Sprogstant obelų pumpurams išsirita lervos. Po 1-2 savaičių patelės subręsta ir pradeda vesti gyvus palikuonis. Kai kuriems individams išauga sparnai ir jie migruoja ant kitų vaismedžių. Vėjo pagalba gali nuskristi iki keliolikos kilometrų. Vasaros metu vystymosi ciklas trunka apie 10 dienų. Per vegetaciją paprastai išsivysto 10 generacijų. Žaliasis obelinis amaras gausus kasmet.

Žalingumo riba: Pasirodžius pirmiesiems lapams ant 20 vaismedžių apžiūrėti po 10 pumpurų arba skrotelių(iš viso 200). Iš 200 pumpurų 10 apnikta amarų; purkšti būtina, jei pažeidimas sudaro 50 %. Po obelų žydėjimo ant 10 vaismedžių apžiūrėti po 20 ūglių. Žalingumo riba - rasta 10 apniktų ūglių.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kokius augalus pažeidžia? Obelis, rečiau kriaušes.

Kenkejas: Pilkasis obelinis amaras

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Sėklavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Amaro kūnas pilkas ar rausvai žalias, padengtas baltomis apnašomis iki 1,5 – 2 mm ilgio. Telkiasi gausiomis kolonijomis lapų apatinėje pusėje. Kiaušiniai juodi, blizgantys, pailgai ovališki apie 0,5 mm ilgio. Lervos rausvai žalsvos.
Pažeidimo požymiai: Pilkasis obelinis amaras čiulpia skrotelių lapus, kurie raukšlėjasi, parausta, pakraščiai pastorėja, riečiasi į apačią. Sutrinka pažeistų skrotelių vaisių augimas, vaisiai būna maži, raukšlėti.

Palankios plisti sąlygos: Biologija artima žaliajam amarui, tik generacijos trukmė ilgesnė – 20-25 dienos. Per vegetaciją paprastai išsivysto 4 generacijos. Pilkieji amarai paprastai apsigyvena apatinėje lapo pusėje, retai kada maitinasi ant ūglių. Daugiausiai žalos amarai padaro jaunuose soduose ir medelynuose. Labai palankios sąlygos amarams plisti vegetacijos metu, kai vidutinė paros oro temperatūra būna didesnė nei 16°C ir būna sausa.

Žalingumo riba: Purkšti insekticidu, jei yra amarų apnikta daugiau kaip 8 %

Kokius augalus pažeidžia? Obelis

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kenkejas: Raudonoji sodinė erkutė

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Sėklavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Kenkėjas polifagas. Pavasarį, ryškiai raudonos, 0,16-0,17 mm ilgio, 3 poromis kojų išsiritusios erkės čiulpia jaunų lapelių sultis. Suaugusios erkės 0,4 mm ilgio, raudonos, turi 4 poras kojų. Žiemoja erkių kiaušinėliai, kurie yra raudoni, apvalūs, 0,15 mm skersmens.

Pažeidimo požymiai. Erkės dažniausiai minta apatinėje lapų pusėje. Pažeisti lapai pašviesėja, paskui įgauna bronzinį atspalvį. Labai pažeisti lapai gali nudžiūti ir nukristi. Kiaušinėliai daugiausia žiemoja ant vienamečių vaismedžio šakučių.

Palankios plisti sąlygos: Šiltą žiemą raudonosios sodinės erkutės kiaušinėlių peržiemoja 58,6 %, o nepalankią – tik 1,3 %. Labai palankios sąlygos erkėms plisti, kai vegetacijos metu vidutinė oro temperatūra būna aukštesnė už daugiametę vidutinę ir būna mažai kritulių. Erkėms palankesnės sąlygos plisti yra intensyviuose, žemaūgiuose soduose. Kenkėjai labiau plinta gausiai azoto trąšomis tręštuose soduose.

Žalingumo riba: Žydėjimo pabaigoje apžiūrėti ant 40-ies vaismedžių po vieną lapų skrotelę (apie 200 lapų). Akaricidai naudojami, kai ant vieno lapo rasta vidutiniškai 3 ir daugiau judančių erkių. Nuo liepos mėn. antrosios pusės iki rugpjūčio mėn. pabaigos ant 40 vaismedžių apžiūrėti po 5 lapus. Akaricidai naudojami, kai ant vieno lapo rasta vidutiniškai 7 ir daugiau judančių erkių.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kokius augalus pažeidžia? Obelis ir kitus vaismedžius

Kenkejas: Paprastoji voratinklinė erkė

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Sėklavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Erkės ovalios, 0,4-0,5 mm ilgio, 3 poromis kojų išsiritusios erkės čiulpia jaunų lapelių sultis. Suaugusios erkės 0,4 mm ilgio, pilkšvai žalsvos, nugaroje su tamsiomis dėmelėmis, žiemojančios – oranžinės. Suaugusios turi 4 poras kojų.
Pažeidimo požymiai: Erkės veisiasi ir minta apatinėje obelų lapų pusėje. Pažeistų lapų viršutinėje pusėje atsiranda smulkių gelsvų dėmelių. Jos susilieja, lapai gelsta ir džiūsta. Apnikti augalai skursta, augalai mažai dera, vėliau sunyksta. Apatinėje lapų pusėje galima įžiūrėti plonus voratinklius, tarp kurių ropoja paprasta akimi sunkiai įžiūrimos erkės.

Palankios plisti sąlygos: Kai vegetacijos metu vidutinė oro temperatūra būna aukštesnė už daugiametę vidutinę (28-30°C) ir būna mažai drėgmės (23-55 %).

Žalingumo riba: Žydėjimo pabaigoje apžiūrėti ant 40-ies vaismedžių po vieną lapų skrotelę (apie 200 lapų). Akaricidai naudojami, kai ant vieno lapo rasta vidutiniškai 3 ir daugiau judančių erkių. Nuo liepos mėn. antrosios pusės iki rugpjūčio mėn. pabaigos ant 40 vaismedžių apžiūrėti po 5 lapus. Akaricidai naudojami, kai ant vieno lapo rasta vidutiniškai 7 ir daugiau judančių erkių.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kokius augalus pažeidžia? 250 augalų rūšių: obelis, braškes, serbentus.

Kenkejas: Kriaušinė erkutė

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Sėklavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Mikroskopinio dydžio 0,2 mm, kirmėliškos erkutės gyvena kriaušių lapų audiniuose ir kenkia.
Pažeidimo požymiai: Ant lapų atsiranda šviesiai žalios pūslelės ar gumbai, kurie vėliau gelsta, rausvėja ar ruduoja. Kuo daugiau būna erkučių, tuo didesni būna gumbai. Žiemoja suaugusios erkės po pumpurų žvynais, o viename pumpure jų gali būti apie 1000. Skleidžiantis lapams, erkutės įsiskverbia į jų parenchimą. Gyvendamos lapuose erkutės deda kiaušinėlius, iš kurių vėliau išsirita lervos. Žiemoti erkutės skirstosi liepos mėnesį į besiformuojančius pumpurus. Šios erkės labai žalingos medelynuose ir jaunuose soduose.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kokius augalus pažeidžia? Kriaušes, gudobeles, šermukšnius

Kenkejas: Kriaušinė blakutė

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Sėklavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Suaugusios blakutės būna 3 mm ilgio, tamsiai rusvos, turi 2 poras sparnų, panašios į nedideles cikadas. Kiaušiniai iš pradžių būna balsvi, vėliau oranžiniai, lervos - oranžinės.

Pažeidimo požymiai. Lervos čiulpia sultis ir užteršia pažeistas augalo dalis cukringomis lipniomis išskyromis. Pažeisti pumpurai neišsivysto, lapai pagelsta, vėliau paruduoja ir sudžiūsta, vaisių užuomazgos nubyra. Ant saldžių blakučių išskyrų veisiasi saprofitiniai grybai, todėl vaismedžių lapai, šakutės ar vaisiai pajuoduoja.

Palankios plisti sąlygos: Jos pradeda skraidyti anksti pavasarį, o vėliau temperatūrai pakilus iki 5-10°C, ant pumpurų, šakučių, vėliau ant lapų, blakutės deda kiaušinius. Pirmos kartos lervos ritasi prieš pumpurų skleidimąsi, kurios čiulpia pumpurų ir lapų sultis. Antros kartos suaugėliai pasirodo, baigiant žydėti kriaušėms. Per metus gali išsivystyti 2 – 3 blakučių kartos.

Žalingumo riba: Jeigu nuo pumpurų išsiskleidimo pradžios randamos 4-8 lervos, purškiama insekticidu.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kenkejas: Kriaušinis gumbauodis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Sėklavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Uodai 3-4 mm ilgio, rudai gelsvi, juoda galva, ilgomis kojomis ir žvilgančiais sparnais. Lervos 4 mm ilgio, bekojės, šviesiai gelsvos, verpstės formos. Žiemoja rudos, 3 mm ilgio lėliukės dirvos paviršiuje. Suaugėliai skraido rausvėjant žiedpumpuriams ir į juos deda kiaušinius. Po 4 -6 d. išsiritusios lervos įsigraužia į vaisiaus užuomazgą ir ten vystosi apie mėnesį. Galiausiai jos palieka užuomazgas ir nušokusios į dirvą virsta lėliukėmis.
Pažeidimo požymiai: Lervos įsigraužia į kriaušių vaisių užuomazgas. Pažeistos jos nenormaliai padidėja, išsipučia, pasidaro apvalios, panašios į obuoliukus. Vėliau užuomazgos, tamsėja, sutrūkinėja, susiraukšlėja ir nukrinta. Jų viduje būna šoklios lervos.

Palankios plisti sąlygos: Labai išplinta drėgnais ir šiltais metais bei blogiau prižiūrimuose soduose.

Kokius augalus pažeidžia? Kriaušes

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kenkejas: Slyvinis vaisėdis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Kaulavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Drugiai išskleistais sparnais 14-16 mm pločio. Priekiniai sparnai – pilki ar rudi, violetinio atspalvio. Išoriniu pakraščiu eina šviesesnė juostelė, perskirta juodų taškelių linijomis. Užpakaliniai sparnai šviesiai rudi, be piešinio. Pradeda skraidyti baigiant žydėti slyvoms. Skraido apie mėnesį. Vikšrai 10-14 mm ūgio, iš viršaus rožiškai raudoni, iš apačios – blyškiai rožiniai. Galva tamsiai ruda.
Pažeidimo požymiai: Vikšrai išėda vaisių minkštimą. Pažeistų vaisių išorėje matyti apvali anga užpildyta trupinėtais ekskrementais. Iš pažeidimo vietos dažnai sunkiasi lipai. Pažeisti vaisiai nebeauga, pasidaro violetinio atspalvio ir nukrinta. Slyvinių pjūklelių ir slyvinio vaisėdžio pažeidimai skiriasi tuo, kad pjūkleliai pažeidžia užuomazgas, o vaisėdžiai vaisius.

Palankios plisti sąlygos: Slyviniai vaisėdžiai būna gausūs ir žalingi kasmet. Kenkėjai ypač daug žalos padaro, kai slyvos mažai dera ir kai oro temperatūra drugių skraidymo metu (birželio mėn. nuo 21 iki 23 val.) būna aukštesnė nei 16°C

Žalingumo riba: Jei pažeistų vaisių būna daugiau kaip 2 %. Insekticidai purškiami 2-3 savaitės po slyvų žydėjimo (73 BBCH).

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Feromoninės gaudyklės.

Kokius augalus pažeidžia? Slyvas, persikus, abrikosus.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kenkejas: Juodasis slyvinis pjūklelis, geltonasis slyvinis p

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Kaulavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Juodojo slyvinio pjūklelio (Hoplocampa minuta) lervos 6 mm ilgio, gelsvos ar žalsvos, su ruda galva, o geltonojo slyvinio pjūklelio (Hoplocampa flava) – 15 mm ilgio, geltonos, rusva galva. Suaugę vabzdžiai, juodi blizgantys ar rudai geltoni, panašūs į muses, pradeda skraidyti prieš žydėjimą ir deda kiaušinėlius į žiedpumpurius. Baigiant žydėti slyvoms, ritasi lervos. Pjūklelių lervos įsigraužia į slyvų užuomazgas ir graužia jų minkštimą, kauliuką.
Pažeidimo požymiai: Pažeistose vaisių užuomazgose matyti apvalios skylutės, iš kurių sunkiasi rudas skystis. Pažeistos užuomazgos nubyra

Palankios plisti sąlygos: Slyviniai pjūkleliai būna gausūs ir žalingi kasmet ir labai išplinta drėgnomis ir šiltomis vasaromis. Kenkėjai ypač daug žalos padaro, kai slyvos mažai dera ar kai užsitęsia slyvų žydėjimas.

Žalingumo riba: Vaisių užuomazgų formavimosi metu (71-72 BBCH) tikrinama ne mažiau kaip 100 užuomazgų iš 1 vaismedžio. Jei pastebima pažeistų užuomazgų, insekticidu purškiama tuojau pat.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Feromoninės gaudyklės.

Kokius augalus pažeidžia? Slyvas.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti

Kenkejas: Slyvinis miltamaris

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Kaulavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Amarų patelės melsvai žalsvos, ovalios, 2,5 mm ilgio, sifonai rusvi. Jų kūnas padengtas baltų miltelių pavidalo vaškinėmis išskyromis. Amarų kiaušiniai juodi blizgantys.
Pažeidimo požymiai: Amarai gyvena didelėmis kolonijomis dažniausiai ūglių viršūnėse, lapų apatinėje pusėje. Iščiulptų lapų pakraščiai palinksta į apačią, pažeisti ūgliai nustoja augti, labai apniktų vaismedžių nubyra užuomazgos. Ant saldžių amarų išskyrų vystosi suodligė.

Palankios plisti sąlygos: Vidutinė oro temperatūra kenkėjų žiemojimo metu yra didesnė už daugiametę vidutinę. Labai palankios sąlygos amarams plisti, kai vegetacijos metu būna sausa ir šilta.

Žalingumo riba: Vaisių augimo metu įvertinamas amarų skaičius ant vieno ūglio. Purkšti insekticidu, jei yra amarų apnikta daugiau kaip 8 % ūglių.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kokius augalus pažeidžia? Slyvas.

Kenkejas: Vyšninis gleivėtasis pjūklelis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Kaulavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Suaugęs vyšninis gleivėtasis pjūklelis yra juodas, blizgantis, iki 6,5mm ilgio, su šviesiai rudais sparnais. Lervos iki 12 mm ilgio, žalsvai gelsvos, jas dengia juodos gleivės. Per metus išsivysto 2 kartos. Pirmosios kartos suaugėliai skraido birželio, antrosios– rugpjūčio mėnesį.
Pažeidimo požymiai: Lervos išgraužia lapų minkštimą, palikdamos nepaliestas gyslas. Smarkiai pažeisti lapai ruduoja ir džiūsta. Labai žalingi jauniems medeliams. kenkėjų kartos. Žalingesni kenkėjai būna antros kartos.

Palankios plisti sąlygos: Kenkia kasmet, bet ne visada labai gausiaiKokius augalus pažeidžia?

Vyšnias, slyvas, trešnes, kriaušes, svarainius.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kenkejas: Vyšninis amaras

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Kaulavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Amarai 2 mm ilgio, tamsiai rudai juodi, blizgantys. Kiaušiniai juodi, blizgantys.
Pažeidimo požymiai: Amarai gyvena apatinėse lapų pusėse, ant ūglių viršūnių bei žiedkočių. Iščiulpti lapai raukšlėjasi, vėliau ruduoja ir džiūsta. Jauni ūgliai išsikraipo. Kenkėjai užteršia augalus lipniomis išskyromis, ant kurių plinta juodligė. Ant saldžių amarų išskyrų vystosi suodligė.

Palankios plisti sąlygos: Vidutinė oro temperatūra kenkėjų žiemojimo metu yra didesnė už daugiametę vidutinę. Labai palankios sąlygos amarams plisti, kai vegetacijos metu būna sausa ir šilta.

Žalingumo riba: Vaisių augimo metu įvertinamas amarų skaičius ant vieno ūglio. Purkšti insekticidu, jei yra amarų apnikta daugiau kaip 8 % ūglių.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kokius augalus pažeidžia? Vyšnias, trešnes.

Kenkejas: Vyšninė musė

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Kaulavaisių augalų kenkėjai
Aprašymas: Vyšninės musės kūnas tamsiai rudas, 4–5 mm ilgio, galva geltona. Sparnai margi, su rūšiai būdingu specifiniu raštu. Patelė pilvelio gale turi kiaušdėtį, kuriuo praduria vyšnios luobelę ir po ja padeda kiaušinėlį. Lervos – gelsvai baltos, be pastebimos galvos ir kojų, smailiu priekiniu kūno galu iki 6–7 mm ilgio.
Pažeidimo požymiai: Lervos iš vidaus graužia vaisių minkštimą. Pažeistos uogos nustoja blizgėti, suminkštėja, jų paviršiuje atsiranda dėmių, įdubų. Dažnai tokie vaisai pradeda pūti, jie nebetinka maistui ir perdirbimui.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Feromoninės gaudyklės.

Palankios plisti sąlygos: Daug žalos padaro vėlyvųjų veislių trešnėms. Kokius augalus pažeidžia?

Trešnes, vyšnias, abrikosus.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kenkejas: Žemuoginė erkė

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Uoginių augalų kenkėjai
Aprašymas: Baltai žalsvos, ovalios, 0,2–0,25 mm ilgio suaugusios erkės ir jų lervos minta jaunų braškių lapų arba kitų augalo dalių sultimis.

Pažeidimo požymiai: Dažniausiai žemuoginės erkės kenkia ir jos randamos skrotelių augimo kūgelio arba jaunų lapelių zonoje, stiebų apatinėje dalyje. Pažeisti braškių kerelių lapai arba visas kerelis pagelsta, raukšlėjasi, skursta ar visai nudžiūva. Tokie pažeisti kereliai tampa neatsparūs šalčiams žiemos metu, blogiau dera, uogos būna prastos kokybės.

Palankios plisti sąlygos: Labai palankios sąlygos erkėms plisti, kai vegetacijos metu yra sausa ir karšta. Erkės labiau plinta braškėse, kurios auginamos po priedangomis arba šiltnamiuose.

Žalingumo riba: Uogų augimo metu (BBCH 55–59) ir nuėmus derlių (91-93 BBCH) tikrinami 4 mėginiai po 25 skroteles; erkės skaičiuojamos skrotelių augimo kūgelio arba jaunų lapelių plote, stiebų apatinėje dalyje; įvertinamas erkių skaičius ant vienos skrotelės. Žalingumo riba – 4-6 erkės ant vienos skrotelės.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Sodinti tik sveikus, žemuoginėmis erkėmis neužsikrėtusius braškių daigus ir braškių nesodinti po braškių. Žemuoginių erkių gausumą labai efektyviai mažina grobuoniškosios erkės (Phytoseiidae)

Kokius augalus pažeidžia? Braškes, žemuoges.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kenkejas: Paprastoji voratinklinė erkė

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Uoginių augalų kenkėjai
Aprašymas: Erkės ovalios, 0,4-0,5 mm ilgio, 3 poromis kojų išsiritusios erkės čiulpia jaunų lapelių sultis. Suaugusios erkės 0,4 mm ilgio, pilkšvai žalsvos, nugaroje su tamsiomis dėmelėmis, žiemojančios – oranžinės. Suaugusios turi 4 poras kojųPažeidimo požymiai. Erkės veisiasi ir minta braškių lapų apatinėje dalyje. Pažeistų lapų viršutinėje dalyje atsiranda smulkių gelsvų dėmelių. Jos susilieja, lapai gelsta ir džiūva. Apnikti augalai skursta, mažai dera, vėliau žūva. Lapų apatinėje dalyje galima įžiūrėti plonus voratinklius, tarp kurių ropoja sunkiai įžiūrimos erkės. Itin pažeistų augalų derlius būna mažas ir prastos kokybės.

Palankios plisti sąlygos: Kai vegetacijos metu vidutinė oro temperatūra būna aukštesnė už daugiametę vidutinę (28-30°C) ir būna mažai drėgmės (23-55 %). Labiau išplinta braškėse, kurios auginamos po priedangomis arba šiltnamiuose.

Žalingumo riba: Kiekviename braškių lauke tikrinama po 200 lapų, imami 4 mėginiai po 50 lapų; įvertinamas judančių erkių skaičius ant vieno lapo. Žalingumo riba: pirmieji žiedai skrotelėse (BBCH 55–59) - vidutiniškai 2 judančios erkės ant vieno lapo; po žydėjimo (BBCH 67–69) - 3–4 judančios erkės ant vieno lapo; nuėmus derlių (BBCH 91–93) - 5–6 judančios erkės ant vieno lapo.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Sodinti tik sveikus, erkėmis neužsikrėtusius braškių daigus ir braškių nesodinti po braškių. Erkių gausumą labai efektyviai mažina grobuoniškosios erkės (Phytoseiidae).

Kokius augalus pažeidžia? 250 augalų rūšių: braškes obelis, serbentus.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kenkejas: Rožinis tripsas

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Uoginių augalų kenkėjai
Aprašymas: Tripsų suaugėliai pailgos verpstės formos, sparnuoti rudai geltoni 1,45 mm ilgio. Lervos yra šiek tiek mažesnės 1,3 mm ilgio, neturi sparnų balkšvos arba šviesiai gelsvos spalvos.

Pažeidimo požymiai: Tripsai čiulpia įvairių augalo dalių sultis, pažeidžia braškių žiedus, jaunus lapus ir vaisius. Pažeistos dalys pabąla, vėliau paruduoja, sutrinka pažeistų augalų augimas, sumažėja derlius. Ant uogų pažeidimo vietose audinys paruduoja ir sukamštėja

Palankios plisti sąlygos: Tripsai labai išplinta, kai yra sausi ir šilti orai.

Žalingumo riba: Prieš žydėjimą arba žydėjimo metu (BBCH 57–65) įvertinamas tripsų gausumas. Žalingumo riba - jei pastebimi tripsai ant skrotelių. Kitas būdas nustatyti tripsų plitimo pradžiai – geltonos arba mėlynos spalvos, padengtos entomologiniais klijais gaudyklės. Insekticidai naudojami, kai gaudyklėse pastebimi tripsai.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Naudoti entomologines gaudykles.

Kokius augalus pažeidžia? Braškes, avietes, šilauoges

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kenkejas: Avietinis žiedgraužis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Uoginių augalų kenkėjai
Aprašymas: Suaugę vabalai 2-3 mm ilgio, juodi, ilgu straubliuku. Kūnas apaugęs tankiais pilkšvais plaukeliais, antsparniuose neryškios vagutės. Lervos baltos, sulinkusios bekojės, 3,5 mm ilgio, rusva galva, apaugusios retais plaukeliais.

Palankios plisti sąlygos: Ilgai žydinčios braškės, piktžolėti laukai. Aprašymas / Požymiai>

Pažeidimo požymiai: Braškių lapuose ir žiedlapiuose vabalai išgraužia mažas skylutes, o jų patelės pagraužia žiedpumpurių žiedkočius. Pažeistas žiedpumpuris iš karto nukrinta arba parudavęs kurį laiką kybo ant žiedkočio.

Žalingumo riba: Prieš žydėjimą (BBCH 56–59) imami 4 mėginiai po 50 žiedpumpurių, nustatomas pažeidimas. Žalingumo riba - 2 vabalai / 200 žiedpumpurių.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Naudoti feromonines gaudykles.

Kokius augalus pažeidžia? Braškes, avietes, gervuoges, žemuoges.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kenkejas: Serbentinė erkutė

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Uoginių augalų kenkėjai
Aprašymas: Erkių kūnas cilindriškas, 0,2-0,3 mm ilgio, su dviem poromis kojų, pieno spalvos, panaši į kirmėlę, sudarytą iš 70 vienodų narelių. Nimfos nejudrios, 0,1-0,13 mm ilgio. Patelės žiemoja pumpurų viduje. Pažeidimo požymiai matomi pavasarį. Erkės gyvena pumpuruose ir čiulpia jų sultis. Viename pumpure gali būti iki 3 tūkst. erkių. Erkių pažeisti pumpurai išsipučia, tampa rutuliški ir neišsprogę nudžiūsta. Kai kenkėjų yra labai daug, serbentai nustoja derėti ir per kelerius metus gali visai nudžiūti.

Palankios plisti sąlygos: Labiau kenkia jautrių veislių juodiesiems serbentams.Palankios žiemojimo sąlygos, kai vidutinė oro temperatūra kenkėjų žiemojimo metu yra didesnė už daugiametę vidutinę. Labiau kenkia vėlyvesnių veislių serbentams. Vaiskrūmiai pertręšti azoto trąšomis ar tankiai susodinti.

Žalingumo riba: Pastebėjus pažeistus pumpurus purkšti akaricidais. Efektyviausia purkšti akaricidais prieš pat ir po žydėjimo, kai iš senų pumpurų pradeda migruoti jaunos išsiritusios erkučių lervos ant jaunų besivystančių pumpurų.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Sodinti tik sveiką, erkutėmis neužkrėstą sodinamąją medžiagą. Kuo anksčiau išpjauti ir sunaikinti serbentų ūglius su pastebimais išsipūtusiais ir sustorėjusiais pumpurais.

Kokius augalus pažeidžia? Juoduosius serbentus.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kenkejas: Serbentinis amaras

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Uoginių augalų kenkėjai
Aprašymas: Amarai gelsvai žali, ovalūs blizgantys iki 2 mm ilgio. Turi ilgas antenas ir ilgus plonus šviesius sifonus. Kiaušiniai juodi, blizgantys. Lervos panašios į besparnes pateles, tiktai mažesnės.
Pažeidimo požymiai: Amarai lapų apatinėje dalyje čiulpia sultis. Pažeistose vietose susidaro stambios, gelsvai žalsvos pūslės, kurios vėliau parausta. Smarkiai pažeisti lapai deformuojasi. Be tiesioginės žalos, amarai platina augalų virusines ligas.

Palankios plisti sąlygos: Amarai labiausiai išplinta, kai vegetacijos metu yra sausa ir šilta.

Žalingumo riba: 20 amarų apniktų vaiskrūmių. Vegetacijos metu kas 2 savaites apžiūrima 200 atsitiktinai pasirinktų uogakrūmių.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kokius augalus pažeidžia? Serbentus

Kenkejas: Serbentinis stiklasparnis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Uoginių augalų kenkėjai
Aprašymas: Drugiai smulkūs, melsvai juodi, stikliškais permatomais sparnais, išskleisti sparnai 20-23 mm ilgio. Kiaušiniai suploti apvalaini rusvi. Vikšrai 25 mm ilgio, balti rusva galva, 8 poromis kojų.
Pažeidimo požymiai: Vikšrai iš vidaus graužia juodųjų serbentų ūglių šerdį. Pavasarį pažeistos šakutės nustoja augusios, lapai nuvysta ir nudžiūsta. Šis kenkėjas vystosi dvejus metus. Žiemoja įvairaus amžiaus vikšrai pažeistų šakučių viduje. Pavasarį užaugusieji išgraužia išlėkimo angas, pasigamina kokonus ir virsta lėliukėmis, o jauni maitinasi ir dar kartą žiemoja. Pažeidimų simptomai ryškiausi nokstant uogoms.

Palankios plisti sąlygos: Tankus, neišgenėtas serbentynas.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Išgenėti pažeistas vystančias ar nuvytusias šakas.

Kokius augalus pažeidžia? Serbentus, agrastus.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kenkejas: Serbentinis lapinis gumbauodis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Uoginių augalų kenkėjai
Aprašymas: Suaugę uodeliai – apie 1,5 mm, gelsvai rudos spalvos. Patelės kiaušinėlius deda į neišsiskleidusius lapus viršūniniuose ūgliuose. Suaugėliai skraido žydint serbentams. Lervos bekojės 2,4 mm ilgio, jaunos baltos, rausvos, vėliau tampa oranžinės.
Pažeidimo požymiai: Išsiritusios lervos gyvena susisukusiuose lapuose. Pažeisti lapai nustoja augti, susisuka, deformuojasi, kartais nudžiūsta. Per metus išsivysto kelios kenkėjų generacijos.

Palankios plisti sąlygos: Išplitęs visuose didesniuose, jaunuose, gerai tręšiamuose ir prižiūrimuose serbentynuose

Žalingumo riba: 20 pažeistų viršūninių ūglių. Po serbentų žydėjimo - birželį, liepą, apžiūrima 200 atsitrinktinai pasirinktų pirmamečių ūglių.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kokius augalus pažeidžia? Serbentus

Kenkejas: Serbentinis ūglinis gumbauodis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Uoginių augalų kenkėjai
Aprašymas: Suaugę uodeliai – apie 2 mm, gelsvai oranžinės spalvos. Pirmosios kartos uodai skraido serbentams žydint. Lervos bekojės, pradžioje stikliškos, vėliau oranžiškai rudos, iki 4 mm. Žiemoja viršutiniame dirvos sluoksnyje.
Pažeidimo požymiai: Lervos pažeidžia vienamečius ir dvimečius serbentų ūglius prie žemės paviršiaus. Pirmos generacijos lervos kenkia iki uogų nokimo pradžios. Vėliau jos pereina į dirvą, kur virsta lėliukėmis. Maždaug po 2 savaičių išsirita antros generacijos gumbauodžiai, kurių lervos kenkia iki rudens. Jos ir padaro didžiausią žalą. Dažniausiai pažeidžiami vienmečiai ir dvimečiai serbentų ūgliai, kartais ir daugiametės šakos. Kai lervų gausu, ūgliai gelsta ir nudžiūsta, lapai nenukreta, o šakos vėliau išlūžta. Silpniau pažeisti ūgliai skursta, jų žievė įdumba, išdžiūsta ir sutrūkinėja.

Palankios plisti sąlygos: Ypač daug žalos kenkėjai padaro mechaniškai pažeistiems serbentų ūgliams.

Žalingumo riba: 10 pažeistų stiebų (po epidermiu randama lervų). Rudenį, nuėmus derlių, apžiūrima 200 atsitrinktinai pasirinktų pirmamečių stiebų.

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kokius augalus pažeidžia? Juoduosius serbentus

Kenkejas: Serbentinė kandis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Uoginių augalų kenkėjai
Aprašymas: Išskleisti drugių sparnai 13-17 mm ilgio. Priekiniai sparnai gelsvai rudi su gelsvomis dėmėmis, užpakaliniai sparnai vienspalviai pilkšvi. Jauni vikšrai būna raudonos, o užaugę – žalios spalvos iki 8 mm ilgio rudagalviai, kūnas su smulkiomis plaukuotomis karputėmis.
Pažeidimo požymiai: Vikšrai išgraužia serbentų pumpurų vidų. Pažeistų pumpurų paviršiuje matyti krūvelės išmatų, apraizgytų voratinkliais. Pumpurai nudžiūsta. Jų šonuose matyti maža skylutė – kandies vikšro išlindimo anga. Kenkėjai vikšrai žiemoja po žievės atplaišomis. Anksti pavasarį jie įsigraužia į pumpurus. Vienas vikšras išgraužia keletą pumpurų. Serbentams baigiant žydėti, pradeda skraidyti drugiai. Patelės deda kiaušinėlius į žalias uogų užuomazgas. Išsivystę vikšrai išgraužia jaunas sėklas. Pažeistos uogos anksčiau už kitas prinoksta ir lengvai pastebimos.

Palankios plisti sąlygos: Kenkėjai ypač išplitę senesniuose, apleistuose serbentynuose

Atsparumo valdymas: Naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus, juos kaitalioti.

Kokius augalus pažeidžia? Serbentus

Kenkejas: Kopūstinis amaras

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Kopūstų kenkėjai
Aprašymas: Gyvena didelėmis kolonijomis apatinėje ir viršutinėje lapų pusėje. Suaugę vabzdžiai yra apie 2 mm ilgio šviesiai žali. Galva ir kojos rudos, antenos šiek tiek trumpesnės už kūną. Patelės gali būti besparnės ir sparnuotos, lervos visada besparnės. Amarų kūnas padengtas pilkšvu apnašu.

Palankios plisti sąlygos: Šilti ne per daug lietingi orai palankūs amarams plisti. Žiemoja kiaušinėliai ant kopūstų kotų ir kryžmažiedžių piktžolių. Amarų apnikti lapai susiraito, būna užteršti lipniomis išskyromis, pažeista vieta pabąla. Maitinasi augalų sultimis. Amarų užpulti augalai užaugina mažesni derlių, taip pat sudaromos sąlygos plisti ligoms.

Žalingumo riba: Žalingumo riba - 20% apniktų augalų

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: . Laikytis sėjomainos. Optimali sėjomaina, kai kopūstai grįžta į tą patį lauką po 4-5 metų. Sėti tik beicuotą sėklą. Tinkamiausi dirvožemiai: vidutinio sunkumo priemolis, nerūgštus (pH KCl) 6,5–7,5) vėlyviems kopūstams, priemolio ar priesmėlio dirvožemiai – vidutinio vėlyvumo kopūstams. Naikinti bastutinių šeimos piktžoles ne tik pasėliuose, bet iraugančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse. Tręšti pagal agrocheminių analizių duomenis.

Kokius augalus pažeidžia? Pažeidžiagriežčius, gūžinius, briuselinius ir žiedinius kopūstus

Atsparumo valdymas: Per vegetacijos sezoną tą pačią veikliąją medžiagą turinčiais pesticidais pasėlius reikėtų apdoroti ne daugiau kaip du kartus, Atsparumo atsiradimui išvengti reiktų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.

Kenkejas: Kopūstinė kandis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Kopūstų kenkėjai
Aprašymas: Kopūstinės kandies drugelis nedidelis, išskleistais sparnais iki 17 mm ilgio, rusvai pilkos spalvos. Vikšrai yra apie 10-12 mm ilgio, verpstiški, apaugę retais ilgais plaukeliais, su 8 poromis kojų. Jauni vikšrai būna gelsvi, suaugę – ryškiai žali. Lapuose matomi išgraužti „langeliai” – vikšrai išėda lapo minkštimą, palikdami tik viršutinį epidermį.

Palankios plisti sąlygos: Šilti ne per daug lietingi orai palankūs kandims plisti

Žalingumo riba: Apskaitos atliekamos pasirodžius kandžių vikšrams apžiūrint 10 augalų. Žalingumo riba - 60% apniktų augalų.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Laikytis sėjomainos. Optimali sėjomaina, kai kopūstai grįžta į tą patį lauką po 4-5 metų. Sėti tik beicuotą sėklą. Tinkamiausi dirvožemiai: vidutinio sunkumo priemolis, nerūgštus (pH KCl) 6,5–7,5) vėlyviems kopūstams, priemolio ar priesmėlio dirvožemiai – vidutinio vėlyvumo kopūstams. Naikinti bastutinių šeimos piktžoles ne tik pasėliuose, bet iraugančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse. Tręšti pagal agrocheminių analizių duomenis. Nuėmus derlių pašalinti augalų liekanas.

Kokius augalus pažeidžia? Pažeidžiagūžinius, žiedinius kopūstus, brokolius, griežčius ir briuselinius kopūstus.

Atsparumo valdymas: Per vegetacijos sezoną tą pačią veikliąją medžiagą turinčiais pesticidais pasėlius rekomenduojama apdoroti ne daugiau kaip du kartus. Atsparumo atsiradimui išvengti reiktų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.

Kenkejas: Ropinis baltukas

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Kopūstų kenkėjai
Aprašymas: Ropinio baltuko drugelis panašus į kopūstinio, tik mažesnis (40-50 mm ilgio). Priekiniai sparnai gelsvai balti, jų viršūnė pilka. Ant patelės sparnų yra dvi juodos dėmelės, ant patino – viena. Užpakaliniai sparnai iš viršaus balti, priekiniame jų pakraštyje yra juoda dėmelė. Vikšrų kūnas žalsvas, apaugęs trumpučiais aksominiais plaukeliais. Per nugarą eina gelsva juostelė.Vikšrai išgraužia lapuose netaisyklingos formos skyles, palikdami tik gyslas ir dalį minkštimo prie jų.

Palankios plisti sąlygos: Šilti ne per daug lietingi orai palankūs baltukams plisti.

Žalingumo riba: Apskaitos atliekamos pasirodžius vikšrams. Žalingumo riba: 1–3 vikšrai ant 10 augalų.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Laikytis sėjomainos. Optimali sėjomaina, kai kopūstai grįžta į tą patį lauką po 4-5 metų. Sėti tik beicuotą sėklą. Tinkamiausi dirvožemiai: vidutinio sunkumo priemolis, nerūgštus (pH KCl) 6,5–7,5) vėlyviems kopūstams, priemolio ar priesmėlio dirvožemiai – vidutinio vėlyvumo kopūstams. Naikinti bastutinių šeimos piktžoles ne tik pasėliuose, bet iraugančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse. Tręšti pagal agrocheminių analizių duomenis. Rudenį giliai suarti dirvą.

Kokius augalus pažeidžia? Gūžinius ir žiedinius kopūstus, brokolius bei briuselinius kopūstus.

Atsparumo valdymas: Per vegetacijos sezoną tą pačią veikliąją medžiagą turinčiais pesticidais pasėlius rekomenduojama apdoroti ne daugiau kaip du kartus. Atsparumo atsiradimui išvengti reiktų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.

Kenkejas: Kopūstinis baltukas

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Kopūstų kenkėjai
Aprašymas: Kopūstinio baltuko drugelis išskleistais sparnais yra 55-60 mm ilgio. Priekinių sparnų viršūnės juosvos, užpakalinių priekiniame pakraštyje yra juoda dėmelė. Patelės ant priekinių sparnų dar turi dvi juodas dėmeles. Jie gelsvai žalsvi, su juodomis dėmelėmis ir taškeliais, su 8 poromis kojų, užauga iki 45 mm ilgio. Kūno šonais eina šviesiai gelsva juostelė. Vikšrai graužia lapus apėsdami iš pakraščių lapų minkštimą, palikdami tik stambesnes gyslas.

Palankios plisti sąlygos: Šilti ne per daug lietingi orai palankūs baltukams plisti.

Žalingumo riba: Apskaitos atliekamos pasirodžius vikšrams, žalingumo riba: 3–4 kiaušinių lizdai ant 10 augalų

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Laikytis sėjomainos. Optimali sėjomaina, kai kopūstai grįžta į tą patį lauką po 4-5 metų. Sėti tik beicuotą sėklą. Tinkamiausi dirvožemiai: vidutinio sunkumo priemolis, nerūgštus (pH KCl) 6,5–7,5) vėlyviems kopūstams, priemolio ar priesmėlio dirvožemiai – vidutinio vėlyvumo kopūstams. Naikinti bastutinių šeimos piktžoles ne tik pasėliuose, bet iraugančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse. Tręšti pagal agrocheminių analizių duomenis.

Kokius augalus pažeidžia? Pažeidžiagūžinius ir žiedinius kopūstus bei brokolius.

Atsparumo valdymas: Atsparumo atsiradimui išvengti reiktų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.

Kenkejas: Kopūstinis pelėdgalvis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Kopūstų kenkėjai
Aprašymas: Kopūstinio pelėdgalvio drugelis vidutinio dydžio, išskleisti sparnai yra apie 40 mm ilgio, pilkai rusvas, priekiniai sparnai išmarginti tamsesnėmis dėmėmis ir juostelėmis. Jauni vikšrai būna žali, užaugę – pilkšvai rudai žali su gelsva juosta kūno šonuose. Vikšrai išgraužia lapuose stambokas ovalias skyles. Kopūstų gūžėse išgraužia landas.

Palankios plisti sąlygos: Šilti ne per daug lietingi antros vasaros pusės orai palankūs palėdgalviams plisti.

Žalingumo riba: Apskaitos atliekamos pasirodžius vikšrams apžiūrint 10 vietų po 10 augalų. Žalingumo riba: 4–5 vikšrai ankstyvos veislės kopūstuose, 8–9 vikšrai vėlyvos veislės kopūstuose.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Laikytis sėjomainos. Optimali sėjomaina, kai kopūstai grįžta į tą patį lauką po 4-5 metų. Sėti tik beicuotą sėklą. Tinkamiausi dirvožemiai: vidutinio sunkumo priemolis, nerūgštus (pH KCl) 6,5–7,5) vėlyviems kopūstams, priemolio ar priesmėlio dirvožemiai – vidutinio vėlyvumo kopūstams. Naikinti bastutinių šeimos piktžoles ne tik pasėliuose, bet iraugančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse. Tręšti pagal agrocheminių analizių duomenis.Rudenį dirvą giliai suarti.

Kokius augalus pažeidžia? Pažeidžiagūžinius ir žiedinius kopūstus bei brokolius.

Atsparumo valdymas: Atsparumo atsiradimui išvengti reiktų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.

Kenkejas: Kryžmažiedės spragės

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Kopūstų kenkėjai
Aprašymas: Suaugę vabalai 2-4 mm ilgio, juodi, su geltonomis išilginėmis juostelėmis antsparniuose, rečiau vienspalvia juodi. Mažus, 0,3-0,4 mm ilgio, gelsvus kiaušinius patelės deda į žemę šalia augalų arba ant augalų lapų. Po 3-12 dienų išsirita gelsvos, kirmėliškos, turinčios 3 poras krūtinės kojų lervos. Vabalai išgraužia lapuose smulkias skylutes.

Palankios plisti sąlygos: Šilti ne lietingi pavasariniai orai palankūs spragėms plisti.

Žalingumo riba: Apskaitos atliekamos pasirodžius spragėms. Žalingumo riba – kai išilginiame metre randami 2-3 vabalai.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: . Laikytis sėjomainos. Optimali sėjomaina, kai kopūstai grįžta į tą patį lauką po 4-5 metų. Sėti tik beicuotą sėklą. Tinkamiausi dirvožemiai: vidutinio sunkumo priemolis, nerūgštus (pH KCl) 6,5–7,5) vėlyviems kopūstams, priemolio ar priesmėlio dirvožemiai – vidutinio vėlyvumo kopūstams. Sėti tik beicuotą sėklą. Nesuvėlinti sodinimo. Naikinti bastutinių šeimos piktžoles ne tik pasėliuose, bet iraugančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse. Tręšti pagal agrocheminių analizių duomenis. Nuėmus derlių pašalinti augalų liekanas ir dirva giliai suarti.

Kokius augalus pažeidžia? Pažeidžiagriežčius, gūžinius, briuselinius ir žiedinius kopūstus.

Atsparumo valdymas: Per vegetacijos sezoną tą pačią veikliąją medžiagą turinčiais pesticidais pasėlius galima apdoroti ne daugiau kaip du kartus. Atsparumo atsiradimui išvengti reiktų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.

Kenkejas: Pavasarinė kopūstinė musė

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Kopūstų kenkėjai
Aprašymas: Kokius augalus pažeidžia? Pažeidžia gūžinius kopūstus, ridikėlius, ropes, griežčius bei pekino kopūstus.Aprašymas / Požymiai

Musė 6-7 mm ilgio, pilkos spalvos su juodais taškais. Kiaušinius po kelis deda ant žemės šalia augalų. Lervos užauga iki 9-10 mm ilgio, baltos, be kojų ir galvos.Pažeisti augalai apvysta, lengvai išsirauna, lapai įgauna violetinį atspalvį.

Palankios plisti sąlygos: Šilti ne per daug lietingi orai palankūs musėms plisti.

Žalingumo riba: . Žalingumo riba - 6–10 kiaušiniai prie vieno augalo, kai apnikta 10% augalų

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Laikytis sėjomainos. Optimali sėjomaina, kai kopūstai grįžta į tą patį lauką po 4-5 metų. Sėti tik beicuotą sėklą. Tinkamiausi dirvožemiai: vidutinio sunkumo priemolis, nerūgštus (pH KCl) 6,5–7,5) vėlyviems kopūstams, priemolio ar priesmėlio dirvožemiai – vidutinio vėlyvumo kopūstams. Sėti tik beicuotą sėklą. Nesodinti daigų per giliai. Naikinti bastutinių šeimos piktžoles ne tik pasėliuose, bet iraugančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse. Tręšti pagal agrocheminių analizių duomenis. Nuėmus derlių būtinai giliai suarti dirvą, sunaikinti augalų liekanas.

Atsparumo valdymas: Atsparumo atsiradimui išvengti reiktų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.

Kenkejas: Kopūstinis stiebinis paslėptastraublis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Kopūstų kenkėjai
Aprašymas: Vabalas 2,5-3,5 mm ilgio juodai rudi ar žalsvi. Antsparniai išmarginti smulkiomis, šviesiomis dėmelėmis, apaugę tamsiais pusiau pasišiaušusiais plaukeliais. Galvos priekinė dalis ištysusi į ploną, gana ilgą straublelį. Viršutinė kūno pusė juoda su rudu atspalviu. Blauzdų viršūnės ir letenos geltonai raudonos. Pažeistų daigų stiebai deformuojasi, išsikraipo, lėtai auga.

Palankios plisti sąlygos: Šilti ne lietingi orai palankūs paslėptastraubliams plisti.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Laikytis sėjomainos. Optimali sėjomaina, kai kopūstai grįžta į tą patį lauką po 4-5 metų. Sėti tik beicuotą sėklą. Tinkamiausi dirvožemiai: vidutinio sunkumo priemolis, nerūgštus (pH KCl) 6,5–7,5) vėlyviems kopūstams, priemolio ar priesmėlio dirvožemiai – vidutinio vėlyvumo kopūstams. Sėti tik beicuotą sėklą. Nesuvėlinti daigų persodinimo į lauką, nes peraugusius daigus dažniau puola šis kenkėjas. Daigyną įrengti toliau nuo rapsų laukų. Naikinti bastutinių šeimos piktžoles ne tik pasėliuose, bet iraugančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse. Tręšti pagal agrocheminių analizių duomenis. Nuėmus derlių pašalinti augalų liekanas ir dirva giliai suarti.

Kokius augalus pažeidžia? Pažeidžiagriežčius, gūžinius, briuselinius ir žiedinius kopūstus.

Atsparumo valdymas: Atsparumo atsiradimui išvengti reiktų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.

Kenkejas: Šliužai

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Kopūstų kenkėjai
Aprašymas: Deroceras genties šliužai yra 30-45 mm ilgio šviesiai rusvos ar pilkšvai juosvos spalvos. Nugaroje yra balnelis (mantija). Kiaušinius (iki 250) krūvelėmis deda dirvoje. Arion genties šliužai yra apie 70-140 mm ilgio. Jų spalva gali kisti ir priklausomai nuo jų mitybos, nuo juodos iki ryškiai rudos spalvos.Jie graužia augalo sultingas dalis palikdami netaisyklingas iškandas.

Palankios plisti sąlygos: Šilti lietingi orai palankūs šliužams plisti.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Laikytis sėjomainos. Optimali sėjomaina, kai kopūstai grįžta į tą patį lauką po 4-5 metų. Sėti tik beicuotą sėklą. Tinkamiausi dirvožemiai: vidutinio sunkumo priemolis, nerūgštus (pH KCl) 6,5–7,5) vėlyviems kopūstams, priemolio ar priesmėlio dirvožemiai – vidutinio vėlyvumo kopūstams. Sėti tik beicuotą sėklą. Naikinti bastutinių šeimos piktžoles ne tik pasėliuose, bet iraugančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse. Tręšti pagal agrocheminių analizių duomenis. Nuėmus derlių būtinai giliai suarti dirvą, sunaikinti augalų liekanas.

Kokius augalus pažeidžia? Pažeidžia gūžinius kopūstus, ridikėlius, ropes, griežčius

Atsparumo valdymas: Atsparumo atsiradimui išvengti reiktų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.

Kenkejas: Morkinė blakutė

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Morkų kenkėjai
Aprašymas: Morkinė blakutė yra 3 mm ilgio, gelsvai žalios spalvos. Sparnai sudėti stogeliu. Kiaušinėliai balsvi, pailgi, verpstės formos. Lervos plokščios, ovalios, žalsvai gelsvos, beveik nejudrios. Kūno pakraščiuose išsidėsčiusios blakstienėlių pavidalo vaškinės išskyros.Dažniausiai būna pažeisti centriniai lapai. Jie lieka žali, bet nustoja augti, deformuojasi, susigarbanoja. Labiau pažeisti augalai gali nudžiūti ir žūti.

Palankios plisti sąlygos: Dažniau kenkia tankiuose pasėliuose, arti pušynų.

Žalingumo riba: Apskaitos atliekamos kenkėjui pasirodžius, apžiūrint 10 vietų po 10 augalų. Žalingumo riba - 5% apniktų augalų.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Morkas sėti toliau nuo spygliuočių miško. Tinkamiausi dirvožemiai: priesmėlis ir lengvas bei vidutinio sunkumo priemolis, nerūgštus (pH KCl) 6,5–7,0), gerai aeruojamas su laidžiu podirviu. Sėjai pasirinkti kokybišką beicuotą sėklą. Laikytis agrotechnikos reikalavimų, naikinti piktžoles morkų pasėlyje. Šienauti laukines morkas, augančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse. Tręšti atsižvelgiant į mitybinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Rudenį dirvas giliai suarti.

Kokius augalus pažeidžia? Pažeidžia morkas, petražoles, pastarnokus

Atsparumo valdymas: Insekticidu su ta pačia veiklia medžiaga purkšti ne daugiau kaip du kartus per vegetacijos sezoną. Atsparumo atsiradimui išvengti reiktų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.

Kenkejas: Morkinė musė

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Morkų kenkėjai
Aprašymas: Morkinė musė yra 5 mm ilgio, kūnas juodas, blizgantis, galva ir kojos geltonos. Musės pradeda skraidyti, kai per 10 dienų 5 cm gylyje dirva įšyla iki 12°C. Antros generacijos musės pradeda skraidyti liepos antroje pusėje, lervos kenkia nuo rugpjūčio iki derliaus nuėmimo. Lervos apie 5-8 mm ilgio, be galvos ir kojų, cilindriškos, gelsvos.Pažeisti augalai skursta, silpnai auga, lapai vysta, įgauna violetinį atspalvį, vėliau gelsta ir nudžiūsta.

Palankios plisti sąlygos: Šios morkinės musės daugiausiai žalos padaro lietingais metais, o labiausiai nukenčia tos morkos, kurių šakniavaisiai trumpi ir auginamos pavėsyje.

Žalingumo riba: Žalingumo riba- daugiau kaip 2 musės ant vienos gaudyklės per 3 dienas. Lipnios geltonos spalvos gaudyklės statomos kas 25 – 30 m2.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Laikytis sėjomainos. Morkoms auginti parinkti atviras vietoves. Sėti tik beicuotą sėklą. Nedidelius pasėlių plotus galima uždengti agroplėvele.

Kokius augalus pažeidžia? Labiausiai kenkia morkoms, rečiau pažeidžia salierus, petražoles, krapus

Atsparumo valdymas: Atsparumo atsiradimui išvengti reiktų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.

Kenkejas: Morkinis - gluosninis amaras

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Morkų kenkėjai
Aprašymas: Amaras yra nuo 1,5-2,8 mm ilgio, galva ir krūtinė juoda, pilvelis žalias, Ant paskutinio pilvelio segmento yra nukrypusi atgal nedidelė atauga. Lervos gelsvai žalsvos.Amarų apnikti lapai susiraito, krapų ūgliai nustoja augti.

Palankios plisti sąlygos: Šilti sausi orai palankūs amarams plisti.

Žalingumo riba: Apskaitos atliekamos pasirodžius pirmosioms amarų kolonijoms. Apžiūrint 10 vietų po 10 augalų. Žalingumo riba - 20% apniktų augalų.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Laikytis sėjomainos, geriausia, kai į tą patį lauką morkos grįžta po 4-5 metų. Sėti tik beicuotą sėklą. Šienauti laukines morkas, augančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse. Vengti sėti morkas šalia gluosnių. Rudenį, nuėmus derlių, giliai suarti dirvą.

Kokius augalus pažeidžia? Tai dvinamis kenkėjas, pavasarį apninka gluosnius, vėliau migruoja į krapų, morkų ar petražolių pasėlius.

Atsparumo valdymas: Atsparumo atsiradimui išvengti reiktų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.

Kenkejas: Svogūninė musė

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Svogūnų kenkėjai
Aprašymas: Svogūninė musė yra 6-8 mm ilgio, šviesiai pilkos spalvos juodomis kojomis. Musės kiaušinėlius deda šalia augalų ar tarp laiškų krūvelėmis. Kiaušinėliai balti, pailgi, apie 1 mm ilgio. Lervos begalvės, bekojės, baltos, užauga iki 10 mm ilgio.Pirmasis musės pažeidimo požymis svogūnų laiškų vytimas. Jų lapai pagelsta. Jauni augalai gali nudžiūti ir žūti.

Palankios plisti sąlygos: Šilti sausi orai.

Žalingumo riba: Apskaitos atliekamos kenkėjui pasirodžius. Kenkėjo žalingumui nustatyti statomos geltonos ar baltos lipnios gaudyklės. Žalingumo riba – daugiau kaip 2 musės ant gaudyklės per 3 dienas.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Laikytis sėjomainos, optimali sėjomaina, kai svogūnai grįžta į tą patį lauką po 4-5 metų. Rudenį giliai suarti dirvą. Laikytis agrotechnikos reikalavimų, naikinti piktžoles. Šienauti piktžoles augančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse.

Kokius augalus pažeidžia? Laikytis sėjomainos, optimali sėjomaina, kai svogūnai grįžta į tą patį lauką po 4-5 metų. Rudenį giliai suarti dirvą. Laikytis agrotechnikos reikalavimų, naikinti piktžoles. Šienauti piktžoles augančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse.

Atsparumo valdymas: Registruotų cheminių apsaugos produktų nėra.

Kenkejas: Tabakinis tripsas

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Svogūnų kenkėjai
Aprašymas: Tai apie 1 mm ilgio vabzdys, kūnas verpsto formos, gelsvas ar pilkšvai juosvas ar rusvas. Turi dvi poras siaurų plaukuotais pakraščiais sparnų. Ant pažeistų svogūnų laiškų iš pradžių išilgai gyslų, vėliau ir kitur atsiranda smulkių balsvų dėmelių, kurių vis daugėja. Galiausiai jos susilieja ir įgauna sidabrinį atspalvį

Palankios plisti sąlygos: Sausas ir karštas oras palankus tripsams plisti.

Žalingumo riba: Apskaitos atliekamos pasirodžius kenkėjams. Apžiūrima 5 vietose po pusės metro augalų eilutę. Žalingumo riba - vidutiniškai10 tripsų ant augalo.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Laikytis sėjomainos, optimali sėjomaina, kai svogūnai grįžta į tą patį lauką po 4-5 metų. Rudenį giliai suarti dirvą. Laikytis agrotechnikos reikalavimų, naikinti piktžoles. Šienauti piktžoles augančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse. Tręšti pagal agrocheminių analizių duomenis. Sėti tik beicuotą sėklą. Naikinti krūmus ir piktžoles taip pat augančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse. Dažnas laistymas smažina tripsų gausumą.

Kokius augalus pažeidžia? Pažeidžia svogūnus, česnakus, porus.

Atsparumo valdymas: Atsparumo atsiradimui išvengti reiktų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.

Kenkejas: Svogūninė kandis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Svogūnų kenkėjai
Aprašymas: Tai smulkūs apie 6-8 mm dydžio drugiai. Jų sparnai su baltomis skersinėmis juostelėmis. Patelės ant apatinės laiškų dalies deda ovalius gelsvus kiaušinius. Kenkia gelsvai žali su rudomis karpelėmis 8-11 mm vikšrai. Ant pažeistų svogūnų laiškų matyti šviesios netaisyklingos dėmės. Pažeisti laiškai gali pradėti pūti.

Palankios plisti sąlygos: Sausas ir karštas oras palankus kandims plisti.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Laikytis sėjomainos, optimali sėjomaina, kai svogūnai grįžta į tą patį lauką po 4-5 metų. Rudenį giliai suarti dirvą ir sunaikinti augalų liekanas, nes ten žiemoja drugiai. Laikytis agrotechnikos reikalavimų, naikinti piktžoles. Šienauti piktžoles augančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse. Tręšti pagal agrocheminių analizių duomenis. Sėti tik beicuotą sėklą. Naikinti krūmus ir piktžoles taip pataugančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse.

Atsparumo valdymas: Atsparumo atsiradimui išvengti reiktų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.

Kokius augalus pažeidžia? Svogūnus, porus, česnakus.

Kenkejas: Šliužai

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Svogūnų kenkėjai
Aprašymas: Deroceras genties šliužai yra 30-45 mm ilgio šviesiai rusvos ar pilkšvai juosvos spalvos. Nugaroje yra balnelis (mantija). Kiaušinius (iki 250) krūvelėmis deda dirvoje. Arion genties šliužai yra apie 70-140 mm ilgio. Jų spalva gali kisti ir priklausomai nuo jų mitybos, nuo juodos iki ryškiai rudos spalvos.Jie graužia augalo sultingas dalis palikdami netaisyklingas iškandas.

Kokius augalus pažeidžia? Pažeidžia svogūnus, česnakus, porus.Aprašymas / Požymiai

Palankios plisti sąlygos: >Šilti lietingi orai palankūs šliužams plisti.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Laikytis sėjomainos. Sėti tik beicuotą sėklą. Šienauti piktžoles augančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse. Nuėmus derlių būtinai giliai suarti dirvą, sunaikinti augalų liekanas.

Atsparumo valdymas: Atsparumo atsiradimui išvengti reiktų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.

Kenkejas: Runkelinė musė

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Burokėlių kenkėjai
Aprašymas: Runkelinė musė yra iki 9 mm ilgio, pilkos ar rusvos spalvos, panaši į kambarinę musę, tik šviesesnė. Musės kiaušinėlius deda apatinėje lapo pusėje pakrikai. Kiaušinėliai balti, pailgi, apie 1 mm ilgio. Lervos begalvės, bekojės, gelsvos iki 8 mm ilgio.Dažniausiai būna pažeisti augalų lapai. Pažeistuose lapuose matosi lervų judėjimo landos – minos.

Palankios plisti sąlygos: Šilti ir sausi orai pavasarį.

Žalingumo riba: Apskaitos atliekamos kenkėjui pasirodžius. Apžiūrima 10 vietų po 10 augalų. Žalingumo riba – kai burokėlio 2-5 lapelių tarpsniu (BBCH-12-15) ant patikrinto augalo randama vidutiniškai 4-5 musių kiaušinėliai ar lervos.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Laikytis sėjomainos - optimali sėjomaina, kai burokėliai grįžta į tą patį lauką po 3-4 metų. Šakniavaisinės daržovės netręštinos mėšlu, nemėgsta tiesioginio kalkinimo ir geriausiai auga po augalų, tręštų mėšlu. Laikytis agrotechnikos reikalavimų, naikinti piktžoles, ypač balandinių šeimos. Šienauti piktžoles augančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse. Rudenį giliai suarti dirvą.

Kokius augalus pažeidžia? Pažeidžia burokėlius, špinatus

Atsparumo valdymas: Atsparumo atsiradimui išvengti reiktų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.

Kenkejas: Balninis gumbauodis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Javų kenkėjai
Aprašymas: Uodukai 4,0-5,5 mm ilgio, raudonos ar oranžinės spalvos. Skraido gegužės pabaigoje birželio mėnesį. Lervos bekojės ir begalvės, 4,0-5,0 mm ilgio, rausvai oranžinės ar šviesiai raudonos spalvos. Lervos maitinasi stiebo audiniais už lapamakščio. Pažeidimo vietoje, kur yra ir pati lerva, stiebas įdubęs, o įdubimo galuose audiniai iškilę, sustorėję, sudaro gūbrelius. Todėl pažeidimo vieta primena balną. Lervų pažeidimų sukelti gumbeliai išsidėsto išilgai apnikto augalo stiebo. Pažeistuose augaluose sutrinka varpų aprūpinimas maisto medžiagomis, varpose formuojasi smulkūs, menkaverčiai grūdai. Lervų pažeisti stiebai nuo stipresnio vėjo palinksta ir išgula arba ir visai nulūžta.

Palankios plisti sąlygos: Balniniams gumbauodžiams palankus vidutiniškai šiltas (apie 18°C), sausas oras javų bamblėjimo pabaigoje – plaukėjimo pradžioje. Tokiomis sąlygomis jie skraido, deda kiaušinėlius bei prasideda lervų vystymasis. Kadangi šių kenkėjų kokonai žiemoja dirvoje, jų plitimą gali skatinti javų atsėliavimas. Vasariniai javai yra jautresni pažeidimui nei žieminiai. Gumbauodžiai dažniau randami ir žalingesni sunkesnių žemių teritorijose bei kai sėjomainoje vyrauja varpiniai javai. Žalingumo riba

Kai randama 10 ir daugiau procentų stiebų su kiaušinėliais, pasėlį insekticidais reikia purkšti besiritant lervoms.


Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Balninių gumbauodžių išplitimo riziką galima sumažinti taikant sėjomainą, kurioje auginami įvairūs augalai. Varpinių, ypač daugiamečių, piktžolių naikinimas laukuose taip pat yra svarbi kenkėjų plitimą reguliuojanti priemonė. Laukuose, kuriuose šie kenkėjai pasirodo dažnai, būtina purkšti insekticidais.

Kokius augalus pažeidžia? Balniniai gumbauodžiai kenkia kviečiams, miežiams, avižoms.

Kenkejas: Ievinis amaras

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Javų kenkėjai
Aprašymas: Smulkūs, apie 2 mm ilgio, rudai žalios ar gelsvai žalios, kartais pilkai žalios spalvos vabzdžiai. Amarai dažniausiai sudaro dideles kolonijas ant javų stiebų ir lapų, juos ištisai padengdami. Kolonijoje vienu metu būna sparnuoti ir be­sparniai individai. Pastarieji dažnai turi rudas dėmeles sifonų pamatuose. Sparnuotų amarų šonuose yra rudų dėmelių eilės. Dažniau randami augalo apatinėje dalyje. Ieviniai amarai labiau kenkia vasariniams javams – miežiams, avižoms, kviečiams, tačiau randami ir žieminiuose javuose. Amarų pakenkti lapai gelsta, pirma laiko sunyksta, dalis apniktų stiebų neišplaukėja. Esant gausiam amarų antplūdžiui iki plaukėjimo, smarkiai pažeisti augalai būna žemesni, gali net neišplaukėti.

Palankios plisti sąlygos: Ieviniams amarams palankūs šilti, vidutiniškai drėgni orai. Užsitęsusios sausros arba smarkūs liūtiniai lietūs gali visiškai sustabdyti jų plitimą ir žalą. Žalingumo riba

Vasarinių javų krūmijimosi tarpsniu (BBCH 21-29) žalingumo riba laikoma 50 % apniktų augalų ir ant augalo po 1-2 amarus, vasarojaus bamblėjimo ir vamzdelėjimo tarpsniais (BBCH 31-47) – 50 % apniktų stiebų ir daugiau kaip po 10 amarų ant stiebo.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Pavasarį ieviniai amarai nuo ievų įsikuria ant jaunų augalų, todėl anksti sėtame ir amarų migracijos metu jau išplaukėjusiame vasarojuje amarų būna žymiai mažiau. Siekiant laiku panaudoti insekticidus nuo amarų, reikia nuolat stebėti žieminių ir vasarinių javų pasėlius. Amarams gausiai išplitus ir jiems pasiekus žalingumo ribą, purkšti insekticidais. Dažniausiai pakanka vieno purškimo. Kai ievinių amarų pasėlyje gausu ir vyrauja palankūs jiems plisti orai, verta naudoti sisteminio veikimo insekticidus. Siekiant išsaugoti naudingus vabzdžius, kai plinta tik amarai, rekomenduojama naudoti selektyvaus veikimo, tai yra tik nuo amarų efektyvius insekticidus.

Kokius augalus pažeidžia? Labiau kenkia vasariniams javams – miežiams, avižoms, vasariniams kviečiams. Tačiau gali kenkti žieminiams javams.

Kenkejas: Javinis amaras

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Javų kenkėjai
Aprašymas: Javiniai amarai stambesni už ievinius, jų kūno ilgis sie­kia iki 3 mm. Kūno spalva – nuo šviesiai gelsvai žalios iki tamsiai rausvai rudos. Sifonai tiesūs, ilgi, juodi. Dažniausiai kenkia žieminiams javams, bet gali apnikti ir vasarojų. Iki žiemkenčių vamzdelėjimo tarpsnio javinių amarų daugėja pamažu, tačiau augalams išplaukėjus, jų vystymasis labai paspartėja. Besparnės patelės iš pradžių vys­tosi ant javų viršutinių lapų, o jiems išplaukėjus – ir varpose. Javiniai amarai miežių ir avižų pasėliuose dažniausiai randami ant viršutinių lapų ir stiebų, tuo tarpu kviečiuose ir kvietrugiuose jie dažniau įsikuria varpose ir maitinasi ant besiformuojančių grūdų. Šie amarai ypač žalingi, kai pasėlyje gausiai išplinta iki javų pieninės brandos. Pažeisti viršutiniai lapai ir varpos anksčiau laiko gelsta.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Nuo javinių amarų purškiama nuo plaukėjimo tarpsnio iki pieninės brandos vidurio. Norint laiku panaudoti insekticidus nuo amarų, reikia nuolat stebėti žieminių ir vasarinių javų pasėlius ir purkšti amarams pasiekus žalingumo ribą. Nuo javinių amarų dažniausiai užtenka vieno purškimo kontaktiniais insekticidais. Jei plinta tik amarai, naudoti tik nuo amarų veiksmingus insekticidus. Amarų kiekų pasėliuose žymiai sumažinti gali naudingieji vabzdžiai – entomofagai, mintantys amarais, ir parazitiniai plėviasparniai, dedantys kiaušinėlius į amaro kūną ir ten pereinantys visą vystymosi ciklą.

Palankios plisti sąlygos: Javiniams amarams plisti palankūs šilti ir sausi orai. Smarkūs lietūs nuplauna amarus nuo javų varpų bei lapų ir gali visiškai sustabdyti jų plitimą ir daromą žalą.

Kokius augalus pažeidžia? Dažniausiai kenkia žieminiams javams – kviečiams, kvietrugiams, bet gali apnikti ir vasarinius.

Žalingumo riba: Šių kenkėjų žalingumo riba laikoma, kai javams išplaukėjus amarų apniktų stiebų randama 20-30 %, apsikrėtusio stiebo varpoje – vidutiniškai po 2-3 amarus.

Kenkejas: Javinis lapinis pjūklelis

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Javų kenkėjai
Aprašymas: Suaugę javiniai lapiniai pjūkleliai būna 6-7 mm ilgio, juodi, su geltonomis juostelėmis. Sparnai skaidrūs, su rudomis gyslomis. Lervos gelsvai žalios, su tamsiomis juostelėmis išilgai viso kūno, išauga iki 18-22 mm ilgio. Galva geltonai žalia, su tamsiu apvadu ir dėmele viduryje. Turi 10 porų kojų. Javinių lapinių pjūklelių lervos kenkia visiems varpiniams javams – tiek žiemkenčiams, tiek vasa­rojui. Daugiau žalos padaro vasariniams javams, nes jiems kenkti pradeda anksty­vesniais vystymosi tarpsniais. Besimaitindamos pjūklelių lervos graužia javų lapų pakraščius išilgai lapo. Pažeistas lapas pradžioje atrodo kaip žirklėmis iškarpytu šonu, vėliau - nukirptu lapo galu.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Sėjomainos laikymasis sumažina pjūklelių išplitimo riziką. Reikėtų vengti varpinius javus sėti greta daugiamečių žolių pasėlių. Ražienų skutimas taip pat sumažina pjūklelių išplitimo riziką. Naudojant insekticidus nuo kitų kenkėjų, pasėliai apsaugomi ir nuo lapinių pjūklelių.

Žalingumo riba: Žalingumo riba Lietuvoje šiems kenkėjams nėra nustatyta. Purškiama tik tuomet, kai pasėlyjejavinių lapinių pjūklelių gausu.

Palankios plisti sąlygos: Javiniams lapiniams pjūkleliams palankūs šilti, nevėjuoti ir nelietingi orai gegužės pabaigoje, kai skraido ir deda kiaušinėlius. Dirvon žiemoti sulindusioms pjūklelių lervoms palanku, kai lieka neskustos ir neartos ražienos. Ypač palankios pjūkleliams vystytis sąlygos yra varpinių daugiamečių žolių pasėliuose, pievose.

Kokius augalus pažeidžia? Javinių lapinių pjūklelių lervos kenkia visiems varpiniams javams – tiek žiemkenčiams, tiek vasarojui.

Kenkejas: Paprastasis lemas

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Javų kenkėjai
Aprašymas: Paprastasis lemas yra juodas ar mėlynai juodas, 3-4 mm ilgio vabalas. Patelės ant javų lapų deda 1 mm dydžio sodriai geltonos spalvos kiaušinėlius. Lervos kuprotos, galvos juodos, kūnas nešvariai geltonas, padengtas rudomis ar juo­domis gleivėmis. Lervos užauga iki 5 mm ilgio. Paprastųjų lemų suaugusios lervos baltus purius kokonus sudaro javų lapų pažastyse arba varpose, kur iš jų išsivysto lėliukės, o vėliau – vabalai. Lemų vabalai javų lapuose išgraužia pailgas kiaurymes. Lemų lervos skeletuoja lapus iš lapalakščio viršaus, palikdamos ilgus dryžius ant lapų tarp gyslų. Pažeisti audiniai įgauna blyškiai rudą ar balsvą spalvą. Augalų vystymasis ypač nukenčia, kai smar­kiai pažeidžiamas viršutinis lapas. Lemų pažeidimui yra jautresni vasariniai nei žieminiai javai

Kokius augalus pažeidžia? Pažeidžia vasarinius ir žieminius javus.

Žalingumo riba: Lietuvoje lemų žalingumo ribos nenustatytos. Rekomenduojama purkšti, kai 1 m2 randama 15 suaugusių vabalų iki jiems padedant kiaušinėlius arba kai ant stiebo randama vidutiniškai 0,5-1,0 lerva.

Palankios plisti sąlygos: >Paprastasis lemas plinta esant šiltam bei sausam orui pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje, kai dedami kiaušinėliai ir prasideda lervų vystymasis. Pavasarį suaktyvėja paros temperatūrai pakilus iki 9-10°C.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Skutant ražienas ir ariant dirvą žūsta dalis žiemojančių vabalų. Esant lemų antplūdžiui, būtina naudoti insekticidus. Purškimas nuo lemų gali būti derinamas su purškimu nuo amarų pasirenkant nuo abiejų kenkėjų veiksmingą insekticidą..

Kenkejas: Raudonkrutinis lemas

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Javų kenkėjai
Aprašymas: Raudonkrūtinis lemas yra 1,0-4,8 mm ilgio vabalas. Jo galva ir antenos juodi, krūtinėlė rusvai ruda. Kojos rusvai geltonos, su juodomis letenėlėmis. Šio lemo kiaušinėliai yra apie 1 mm ilgio, cilindriški, šviesiai geltoni.Lervos užauga iki 6 mm ilgio. Raudonkrūtinio lemo kenkimo pobūdis, ekologija ir biologija panaši į paprastojo lemo. Tik skirtingai nuo paprastųjų lemų, kurių suaugusios lervos baltus purius kokonus sudaro javų lapų pažastyse arba varpose, raudonkrūtinio lemo lervos lėliukėmis virsta dirvoje 2-3 cm gylyje sudarytuose geltonuose kokonuose.

Kokius augalus pažeidžia? Pažeidžia vasarinius ir žieminius javus.

Žalingumo riba: Lietuvoje lemų žalingumo ribos nenustatytos. Rekomenduojama purkšti, kai 1 m2 randama 15 suaugusių vabalų iki jiems padedant kiaušinėlius arba kai ant stiebo randama vidutiniškai 0,5-1,0 lerva.

Palankios plisti sąlygos: Lemai plinta esant šiltam bei sausam orui pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje, kai dedami kiaušinėliai ir prasideda lervų vystymasis. Pavasarį suaktyvėja paros temperatūrai pakilus iki 9-10°C.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Skutant ražienas ir ariant dirvą žūsta dalis žiemojančių vabalų. Esant lemų antplūdžiui, būtina naudoti insekticidus. Purškimas nuo lemų gali būti derinamas su purškimu nuo amarų pasirenkant nuo abiejų kenkėjų veiksmingą insekticidą.

Kenkejas: Ruginis tripsas

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Javų kenkėjai
Aprašymas: Suaugę ruginiai tripsai būna 1,3-1,5 mm ilgio, tamsiai rudos ar juodos spalvos. Patelės sparnuotos, patinai besparniai. Patelių sparnai pilkai rudi, su ryškiais šereliais pakraščiuose.Lervos blyškiai gelsvos. Lervos, dažniausiai ir suaugėliai, įsikuria po lapamakštėmis. Daugiausiai jų randama po viršutine lapamakšte. Lervų ir suaugusių tripsų pažeistos lapamakštės pabąla ir viršutinis lapas pirma laiko nudžiūsta. Varpos išauga švarplėtos, grūdai smulkūs. Gyvena javuose, varpinėse daugiametėse žolėse ir piktžolėse.

Palankios plisti sąlygos: Tripsai yra labai jautrūs meteorologinėms sąlygoms, ypač jų migracijų į pasėlius metu. Jų plitimui palankūs šilti, sausi, nevėjuoti orai. Tripsų gausėjimą skatina ir geros žiemojimo sąlygos – neartos ražieninės dirvos, nenurinkti nuo laukų šiaudai ir kitos augalų liekanos, po kuriomis tripsai žiemoja.

Žalingumo riba: Remiantis turima patirtimi Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse, žalingumo riba laikoma apie 50 % apniktų stiebų, o ant stiebo vidutiniškai 1-2 tripsai javų bamblėjimo tarpsniu.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Siekiant išvengti gausaus tripsų išplitimo, nepalikti neartų ražienų, nuo laukų ar palaukių surinkti šiaudus ir kitas augalų liekanas. Purkšti javų pasėlius nuo tripsų rekomenduojama bamblėjimo pabaigoje (BBCH 37-39) pasiekus jų žalingumo ribą. Jei sutampa purškimo nuo ligų laikas, insekticidą verta naudoti kartu su fungicidu.

Kokius augalus pažeidžia? Kenkia žieminiams varpiniams javams, labiausiai pažeidžia rugius.

Kenkejas: Tuščiažiedis tripsas

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Javų kenkėjai
Kokius augalus pažeidžia? Kenkia visiems varpiniams javams bei žolėms. Labiausiai mėgsta rugius ir kvietrugius.

Žalingumo riba: Remiantis turima patirtimi Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse, žalingumo riba laikoma apie 50 % apniktų stiebų, o ant stiebo vidutiniškai 1-2 tripsai javų bamblėjimo tarpsniu.

Palankios plisti sąlygos: Tripsai yra labai jautrūs meteorologinėms sąlygoms, ypač jų migracijų į pasėlius metu. Jų plitimui palankūs šilti, sausi, nevėjuoti orai. Pavasarį, orui atšilus iki 8-9°C, tripsai perskrenda į rugių ar kitų javų laukus. Tripsų gausėjimą skatina ir geros žiemojimo sąlygos – neartos ražieninės dirvos, nenurinkti nuo laukų šiaudai ir kitos augalų liekanos, po kuriomis tripsai žiemoja.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: Siekiant išvengti gausaus tripsų išplitimo, nepalikti neartų ražienų, nuo laukų ar palaukių surinkti šiaudus ir kitas augalų liekanas. Purkšti javų pasėlius nuo tripsų rekomenduojama bamblėjimo pabaigoje (BBCH 37-39) pasiekus jų žalingumo ribą. Jei sutampa purškimo nuo ligų laikas, insekticidą verta naudoti kartu su fungicidu.Aprašymas / Požymiai

Tuščiažiedžiai suaugę tripsai būna 1,4-1,7 mm ilgio. Spalva – tamsiai ruda, antenos rusvai gelsvos, spar­nai skaidrūs. Pilvelis baigiasi vamzdeliu, kuris 0,4 karto trumpesnis už galvą. Lervos oranžinės. Lervos maitinasi ant žiedų ir grūdų užuomazgų. Varpos išauga švarplėtos, pažeisti grūdai – raukšlėti, menkaverčiai.

Kenkejas: Spragšiai

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Runkelių kenkėjai
Aprašymas: Spragšių suaugėlių ir lervų požymiai aprašyti skyriuje „Cukrinių runkelių kenkėjai”. Bulvėms spragšiai gali kenkti įvairiais jų vystymosi tarpsniais – nuo bulvių pasodinimo iki derliaus nuėmimo, kuomet išryškėja kenkėjų pažeisti gumbai. Spragšių lervos įsigraužia į bulvių gumbus ir tuo mažina jų prekinę vertę. Kenkėjų pažeistuose bulvių gumbuose matosi 1-3 mm skersmens apvalios skylutės. Per lervų padarytas angeles į gumbą patenka grybinių ar bakterinių ligų užkratas ir tokie gumbai labiau genda laikymo metu.

Palankios plisti sąlygos: Nedirbamos žemės;·Pievų, ganyklų dirvos;Daug organinės medžiagos turinčios dirvos.

Žalingumo riba: ·Bulves, ypač ankstyvųjų veislių rizikinga auginti dirvose, kurių 1m2 randama daugiau nei 5 spragšių lervos; Sodinant bulvių gumbus, apdorotus insekticidiniais beicais ar panaudojus į dirvą įterpiamus augalų apsaugos produktus, naudoti chemines kontrolės priemones rekomenduojama, kai randama 10 lervų 1m2

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: ·Sėjomaina;·Dirvos užsikrėtimo spragšių lervomis tikrinimas prieš bulvių sodinimą;·Nesodinti bulvių į buvusius žolynus ar daugiamečių pievų įdirbtas dirvas;·Intensyvaus žemės dirbimo taikymas;·Prieš sodinimą sėklinių gumbų apdorojimas registruotais insekticidiniais beicais;·Dirvos apdorojimas registruotaisspragšiųkontrolei augalų apsaugos produktais; ·Gaudyklių su insekticidiniais masalais naudojimas.

Kenkejas: Kolorado vabalai

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Bulvių kenkėjai
Aprašymas: Suaugusių vabalų kūnas būna apie 1 cm ilgio, ovalios formos. Pagrindinė kūno spalva – geltona. Antsparniai šviesiai geltoni, prieškrūtinis ryškiai tamsiai geltonas. Ant prieškrūtinio išsidėstę 11 juodų dėmelių, ant antsparnių – po 5 juodas išilgines juosteles. Kiaušinėliai cilindriški, apie 1,2 mm ilgio, geltoni, patelės juos deda krūvelėmis po 20-30 apatinėje lapų pusėje. Jaunos lervos būna raudonos, suaugusios – oranžinės spalvos. Lervų kūnas išgaubtas, lyg kuprotas, galva juoda, blizganti.

Palankios plisti sąlygos: Kolorado vabalams plisti tiek pasėlyje, tiek ir migracijoms dideliais atstumais labai palankūs sausi, karšti orai vasaros metu, kai oro temperatūra pakyla iki 25-27oC.

Žalingumo riba: Lietuvoje žalingumo riba laikoma 10 proc. kenkėjo užpultų kerų, ant kurių randama po 10-15 lervų. Augalų apsaugos produktų naudojimo tikslingumas nustatomas, kai dauguma kenkėjo lervų pasiekia II-III ūgį. Pastebėjus pasėlyje lervas dešimtyje lauko vietų patikrinama iš eilės 10 kerų, suskaičiuojami kenkėjų apnikti kerai ir lervų skaičius ant jų. Apskaičiuojamas užsikrėtusių kerų procentas ir vidutinis lervų ir vabalų skaičius ant užsikrėtusio kero.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: ·Sėjomaina;·Galimai ankstyvesnis sodinimo laikas; ·Galimai atsparesnių veislių auginimas; ·Vabalų ir lervų rinkimas;·Biologinių augalų apsaugos produktų naudojimas; ·Cheminių augalų apsaugos produktų naudojimas.

Atsparumo valdymas: Kolorado vabalams būdinga prisitaikyti prie insekticidų ir įgyti jiems atsparumą, todėl, apsaugant bulves nuo šių kenkėjų, reiktų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.

Kenkejas: Amarai (persikiniai, paprastieji bulviniai, šunobeliniai, agurkiniai, didieji bulviniai ir kt.)

Sritis: Lauko augalų kenkėjai
Grupė: Bulvių kenkėjai
Atsparumo valdymas: Persikinis amaras Myzus persicae yra pagrindinis virusinių ligų pernešėjas. Šis kenkėjas išsiskiria didesne rizika atsirasti atsparumui, todėl bulvėse amarų kontrolei reiktų naudoti kuo įvairesnių cheminių grupių veiksmingus insekticidus.

Kontrolės priemonės / Pagrindiniai apsaugos principai: ·Sėjomaina;·Galimai atsparesnių veislių auginimas; ·Biologinių augalų apsaugos produktų naudojimas; ·Cheminių augalų apsaugos produktų naudojimas.
Amarai yra pagrindiniai virusinių ligų platintojai sėklinių bulvių pasėliuose. Sėklai auginamas bulves reikia saugoti nuo pat sudygimo pradžios iki bulvienojų nunokimo. Prieš sodinant bulves reiktų apdoroti gumbus insekticidinę veiklią medžiagą turinčiu beicu. Pasodinus nebeicuotus gumbus rekomenduojama bulves nupurkšti sisteminiu insekticidu joms sudygus 80-90%. Purškimas kartojamas kas 10-14 dienų ir taip apsisaugoma nuo persistentiškai plintančių virusų, kuriuos perneša amarai. Panaudojus kontaktinius insekticidus, kenkėjai greit žūsta bei sumažėja nepersistentišku būdu platinamų virusų. Kontaktinius insekticidus rekomenduojama naudoti kas 7-10 dienų. Retais atvejais nuo nepersistentišku būdu virusines ligas platinančių amarų naudojamos mineralinės ar augalinės alyvos, tačiau jis yra veiksmingas jei virusu užkrėstų augalų yra nedaug, nes esant didesniam amarų antplūdžiui šis metodas gali nebeveikti bei naudojant šiuos produktus yra galimybė apdeginti augalus jei naudojama karštą dieną.

Žalingumo riba
Lietuvoje žalingumo riba nenustatyta.

Palankios plisti sąlygos: Amarams plisti tiek pasėlyje, tiek ir judėjimui dideliais atstumais labai palankūs kuo šiltesni orai.
Aprašymas / Požymiai

Lietuvoje bulvių pasėliuose dažniau aptinkami 8 rūšių amarai, nors jų čia galima rasti ir daugiau. Viena rūšis nuo kitos skiriasi dydžiu, kūno forma ar spalva, nors turi ir bendrų požymių. Visi bulvėse randami amarai yra labai gležni, smulkūs vabzdeliai. Jų kūno ilgis yra nuo 0,5 iki 5,0 mm, dažniausiai elipsės ar kiaušinio formos. Tos pačios rūšies amarai būna sparnuoti ir besparniai. Bulvėse gyvenančių rūšių amarai didelių kolonijų nesudaro. Dažniausiai randami pavieniai arba nedidelės amarų grupelės, kuriose jų būna tik kelios dešimtys.

Kokius augalus pažeidžia? Bulves.

<< Grįžti